Lapkričio mėnesį Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje vyko Kauno rajono ugdymo įstaigų psichologų metodinis susirinkimas. Vandžiogalos gimnazijos psichologė Eglė Bartašiūtė pasakojo, kaip vyksta socialinių – emocinių kompetencijų ugdymas užsienio mokyklose, pasidalino Suomijos ir Vokietijos gerąja patirtimi.
Mokymų dalyviai Helsinkyje susipažino su Suomijos švietimo sistema ir ten pritaikomais pozityviosios psichologijos principais, tokiais kaip: dėmesio kreipimas į vaiko sėkmes ir jų akcentavimas, charakterio stiprybių pusių ugdymas, mokymas sustoti, suvokti savo jausmus, aplinką ir nepamiršti dėkoti. Mokyklose dirbama taikant pozityviosios psichologijos principus, kurių tikslas yra padidinti kasdienį pasitenkinimą gyvenimu.
E. Bartašiūtė atkreipė dėmesį, kad Suomijoje, kuriant santykį su vaikais, itin svarbu, kokią emocinę aplinką į klasę atsineša mokytojas, kiek jis ramus, nusiteikęs pozityviai, kiek dėmesio atkreipia į mokinių stipriąsias puses. Mokytojo vienas iš svarbiausių tikslų yra parodyti mokiniui, kuriose vietose jam sekasi bei mokyti, kaip jis galėtų panaudoti savo stiprybes pamokų metu, pasidalinti jomis su draugais ir pritaikyti gyvenime.
Mokykloms suteikiama didelė autonomija. Mokytojai yra mokymosi profesionalai. Jie gali nuspręsti, kaip mokyti ir kokią mokymosi medžiagą bei priemones naudoti. Mokytojai yra vertinami Suomijos visuomenėje. Tai yra populiari profesija ir universitetai gali atrinkti labiausiai motyvuotus ir talentingiausius studentus. Šiuo metu konkursas į pedagogikos studijas Suomijoje yra 10 pretendentų į vieną vietą. Kiekvienoje klasėje su mokiniais nuolat dirba mokytojas ir mokytojo padėjėjas. 90 % Suomijos mokytojų yra patenkinti savo darbu ir 92% teigia, kad teigiami aspektai jų darbe nusveria neigiamus.
Suomijos mokyklose nėra skatinama konkurencija. Manoma, kad nėra prasminga lyginti tarpusavyje jau mokančius, t. y. turinčius aukštus pasiekimus vaikus, su dar nemokančiais, kurių įgūdžiai bei žinios dar formuojasi. Tikima, kad visi dar nemokantys vaikai žinias įsisavins savu tempu, nes visi esame skirtingi. Tuo pačiu pastebima, kad konkurencija kelia įtampą ugdymosi procese ir blogina tiek emocinę sveikatą, tiek mokymosi rezultatus. Ugdymosi procese neorganizuojamos olimpiados ar kiti konkurenciją skatinantys konkursai.
Galimai visa tai prisideda prie to, kad šiuo metu Suomijos gyventojai, pagal tyrimų rezultatus, jaučiasi laimingiausi Europoje.
Vokietijoje Erasmus + programos dalyviai stebėjo, kaip organizuojamas socialinis emocinis ugdymas, parenkami mokymo metodai, skatinantys remtis socialiniais emociniais vaikų gebėjimais. Laisvas bendravimas tarp mokinio ir mokytojo, aktyvi mokinių veikla pamokų metu, aukšta savikontrolė ir savitvarda, gebėjimas dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, geras socialinis emocinis klimatas pamokoje – tai esminiai dalykai, kurie patraukė dalyvių dėmesį.
Jie susipažino, kaip profesinio mokymo skyriuose organizuojamas socialinis emocinis ugdymas Vokietijoje, kurio metu įgyjama kompetencijų šiose srityse: tikslų išsikėlimas, pozityvių santykių su kitais kūrimas ir palaikymas, tinkamas tarpasmeninių santykių situacijų valdymas.
Įspūdį paliko ugdymas Šarfenberg mokykloje Tegeler ežero saloje. Mokinių gyvenimas ir mokymasis saloje vyksta pagal gamtos ritmą: gamtos apsuptyje mokiniai sportuoja, ugdo meninius gebėjimus, mokosi daržininkystės, bitininkystės, rengia projektus ir išbando savo talentus įvairiausiose srityse. Šioje mokykloje nėra skambučių. Pamoka tęsiasi nuo 60 iki 90 min., apie pamokos trukmę sprendžia mokytojas. Vaikai gyvena natūralios gamtos apsuptyje: nuvirtę medžiai, nukritę lapai paliekami ten, kur jie yra. Čia dažnai svečiuojasi meškėnai, šernai, antys, gervės. Gamta moko, ramina, guodžia, augina.
Šios užsienio šalių patirtys ugdymo sistemoje ir jų požiūris į mokymosi procesą gali būti mums praktinis pavyzdys, parama, siekiant Lietuvoje ugdyti laimingus vaikus. Keičiantis atmosferai mokykloje, keisis visos mokymosi bendruomenės emocinė sveikata, tarpusavio santykiai, mažės bereikalingos įtampos ir, žinoma, gerės mokymosi rezultatai.