ERASMUS +

TRAUKUSIS UGDYMAS: ITALIJOS PATIRTIS

2024 m. lapkričio 13 – 17 dienomis Kauno rajono pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai lankėsi Sicilijoje, Milaco mieste esančioje mokykloje „Instituto Comprensivo Secondo Milazzo School” pagal Erasmus+ projektą „Įtraukusis ugdymas ir tėvų baimės”, kur bendravo su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų turinčiais tėvais, mokytojais, švietimo pagalbos specialistais, taip pat stebėjo darbą su tėvais ikimokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo įstaigose.

1971 – 1977 metais Italijoje pamažu buvo pereita nuo specialiųjų mokyklų iki integruoto ugdymo, įtraukiant į bendrojo ugdymo mokyklas vaikus, turinčius intelekto, fizines, autizmo spektro ir kitas negalias. Iki 1977 metų Italijoje buvo uždarytos specialiosios mokyklos ir išleistas įstatymas, kad visi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai būtų ugdomi bendrosiose mokyklose. Tam buvo pradėti ruošti mokytojų padėjėjai. Mokytojo padėjėjai turi baigti dvejų metų trukmės specialiąsias studijas universitete, kad galėtų dirbti šį darbą.

1992 metais Italijoje buvo priimtas nutarimas, kad visiems specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams būtų skiriama pagalba bendrojo lavinimo mokyklose 4 lygmenimis: kiekvienam specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui pagalbą klasėje teikia jam paskirtas specialųjį išsilavinimą įgijęs mokytojo padėjėjas ir komunikavimo specialistas. Pertraukų metu mokiniams padeda dar vienas padėjėjas, kuris sprendžia kartu su mokiniu higienos, maitinimosi ir panašius klausimus. Teikiama švietimo specialistų pagalba (psichologo, socialinio pedagogo ir kt.), pavežėjimo paslauga ir materialinė pagalba (aprūpinimas specialiomis mokymo priemonėmis, specialių kabinetų įrengimas ir pan.).

Įtraukiojo ugdymo procese Sicilijoje dalyvauja psichologinės – pedagoginės komandos nariai (psichologas, neurologas, psichiatras, specialusis pedagogas), mokytojo padėjėjas, klasės auklėtojas, logopedas, psichomotorinis terapeutas (ergoterapeutas/kineziterapeutas), šeima, bendraamžiai, savanoriai, nevyriausybinės organizacijos.

Ugdymo įstaigos Italijoje (Sicilijoje, Milaco mieste) glaudžiai bendradarbiauja su medicinos ir kitomis institucijomis, kurios pastebi/nustato vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius. Bendradarbiaujant su mokytojais ir mokinio tėvais vertinami vaiko gebėjimai bei vystymosi ir mokymosi sunkumai, parengiama pritaikyta ar individualizuota ugdymo programa.

Tėvai pabrėžė, kad jaučia nerimą vos pastebėję vaiko raidos skirtumus nuo bendraamžių ir nerimauja išgirdę komisijos išvadas. Tėvų baimė dingsta pradėjus bendrauti su ugdymo įstaigų specialistais, matant vaiko pažangą bei norą eiti į mokyklą. Tėvai turi galimybę gauti psichologinę pagalbą privačiose įstaigose, kurios dalyvauja įvairiuose projektuose. Jie gali lankyti individualiąją terapiją arba grupinius užsiėmimus.

Tėvų bendruomenei sunku suprasti Lietuvoje dar neretai svarstomus klausimus, ar integruoti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus į bendrąsias klases (nėra įprasta vaikus, patiriančius įvairius ugdymosi sunkumus, išvesti iš klasės).

Italijos ugdymo įstaigose daug dėmesio skiriama tinkamai aplinkai ir erdvėms klasėje. Pasak tėvų, patyčios Italijoje taip pat retas reiškinys. Bendraamžiai skatinami susidraugauti, mokomi pasirūpinti vieni kitais, kai kuriam klasės draugų prireikia pagalbos. Klasėse gali būti iki 20 mokinių, iš kurių 1-2 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Pamokų metu vyksta veiklos mažose grupėse, kurios dažnai keičiasi, kad visi vaikai susidraugautų ir padėtų vieni kitiems. Mokytojas ir jo padėjėjai nuolat pasiruošę padėti vaikams spręsti kylančius sunkumus. Tėvai akcentavo ir džiaugėsi, kad mokykloje prioritetas yra teikiamas emociniams ir socialiniams vaikų įgūdžiams. Sukūrus emociškai saugią, socialiai palaikančią aplinką pereinama prie žinių, kurios tokioje aplinkoje gerai įsisavinamos.

Tėvai, mokytojai, bendraamžiai ir švietimo pagalbos specialistai glaudžiai bendradarbiauja, kad sukurtų kuo geresnes sąlygas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir kiekvienas bendruomenės narys jaustųsi svarbia jos dalimi.

 

 

ĮTRAUKUSIS UGDYMAS: PATIRTIS KIPRE

2024 m. kovo mėnesio 15-22 dienomis Kauno rajono pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų grupė kėlė kvalifikaciją Kipre, Limasolio mieste. Tai buvo antrasis mokymų etapas pagal Erasmus+ KA1 projektą ,,Įtraukusis ugdymas ir tėvų baimės”. Net penkias dienas turėjome puikius, turiningus, gilius mokymus Limasolio mieste Dorea Edukaciniame institute. Šis edukacinis institutas rengia įvairiausius mokymus bei dirba su projektais ir bendradarbiauja net su 12 Europos šalių.

Vizito metu susipažinome su Kipru: jo kultūra, mentalitetu, lankytinomis vietomis. Energingas ir nuolat besišypsantis bei draugiškas mokymų lektorius – treneris graikas Nikolaos Balatsos išsamiai ir jautriai analizavo parengtas temas apie įtraukųjį ugdymą, kvietė diskutuoti, reflektuoti, atlikti praktines užduotis: dirbome grupelėse, atlikome testą, rengėme pagal pateiktą užduotį strateginį planą. Daug sužinojome apie Europos Sąjungos įvairias priimtas ir galiojančias direktyvas ir potvarkius, kurie reglamentuoja įtraukųjį ugdymą visomis šiandienai aktualiomis temomis plačiąja prasme. Mūsų mokymų grupėje dalyvavo kolegės iš Vokietijos bei Švedijos. Todėl buvo labai įdomu kartu diskutuoti bei aptarti panašumus bei skirtumus trijose šalyse. Universali žinia apie įtraukųjį ugdymą visiems vaikams, tinkanti visoms šalims bei ugdymo sistemoms yra ta, kad jis sėkmingas bus tik tuomet, kai vyks nuoširdus bei nuolatinis lygiavertis bendradarbiavimas tarp tėvų, mokinių, mokytojų bei specialistų ir kai tėvai bus kviečiami bei patys įsitrauks, kaip partneriai, dalyvauti popamokinėje veikloje, už mokyklos ribų. Mokymuose buvo aptartos tokios su įtraukiuoju ugdymu susiję temos: neuroįvairovė, multikultūriniai skirtumai, šeimų sudėties skirtumai, religiniai, etniniai, rasiniai skirtumai, seksualinė įvairovė/lytiškumo skirtumai, vertybių skirtumai, neįgaliųjų integracija, tapatumo/identiteto įtrauktis.