Specialiųjų ugdymo poreikių įvertinimas

Mokykliniai metai užima svarbią vietą ruošiantis tolimesniam gyvenimui. Tai, kaip sėkmingai seksis mokytis, priklauso nuo įvairių dalykų:  noro arba nenoro mokytis, įgimtų ir įgytų gebėjimų, aplinkos sąlygų. Tėvams, auginantiems mokyklinio amžiaus vaikus ir paauglius, neretai kyla skirtingi  klausimai:

• Ar vaiko pažymiai tikrai atspindi jo turimus gebėjimus?
• Kokie vaiko gebėjimai lyginant jį su bendraamžiais? Galbūt jis gabesnis už daugumą savo klasės draugų? O gal mes per daug iš jo reikalaujame?
• Kodėl vaikui nesiseka mokytis vieno ar kito dalyko? Ar tai susiję su tam tikrų gabumų stoka? Jei taip, kaip jam galima padėti?
• Kokiomis stipriosiomis mąstymo pusėmis vaikas gali remtis?
• Kaip apsispręsti, kokią profesiją pasirinkti?

Ieškantiems savo kelio paaugliams taip pat dažnai rūpi sužinoti, kokie yra jų tikrieji intelektiniai gebėjimai, kokiose srityse juos geriausiai galėtų išnaudoti. Tai tampa ypač aktualu dešimtoje klasėje, kai tenka rinktis būsimą mokymosi kryptį.

Rasti atsakymus į anksčiau minėtus klausimus gali padėti vaiko intelektinių gebėjimų bei kitų galių ir sunkumų vertinimas. Testus atliekantys psichologai yra šios srities profesionalai, todėl išvados bei rekomendacijos  nėra „sausas“ atsakymų rinkinys, o tikrai gilus ir išsamus vaiko pamatymas.

1.WISC-III metodika (Wechslerio intelekto skalė vaikams) 

Šia metodika tiriami vaikų ir paauglių nuo 6 m. 0 mėn. iki 16 m. 11 mėn. gebėjimai.  Vertinamas tiek bendras intelektinių gebėjimų lygmuo (skaičiuojamas intelekto koeficientas), tiek atskiros gebėjimų grupės. Išskiriami individualūs gabumai (mąstymo galios) ir probleminės sritys, galinčios kelti sunkumų. Remiantis šiais duomenimis, pateikiamos rekomendacijos.

 Intelektinių gebėjimų vertinimas susideda iš:  įvadinio pokalbio,  testavimo (vidutiniškai trunkančio 1,5 – 2 val.),  testo rezultatų apdorojimo,  rašytinės išvados parengimo,  susitikimo supažindinimui su testo rezultatais bei rekomendacijomis. Šis susitikimas beveik visais atvejais tampa asmenine konsultacija (1 val.).

2.Wechslerio trumpoji intelekto skalė (WASI)

Taip pat atliekame trumpąjį intelekto tyrimą –  pateikiami trys intelektą aprašantys rodikliai: Bendras IQ, Verbalinis IQ ir Neverbalinis IQ. Testavimas trunka maždaug 0,5 val. 

3.Bender – geštalt II metodika

(Bender vizualinis ir motorinis geštalto testas, antrasis leidimas)

Šia metodika, kaip pagalbiniu įrankiu,  galima vertinti nuo 4 metų iki 79 metų amžiaus, juo papildome ir patiksliname neverbalinius vaiko/paauglio/suaugusiojo gebėjimus bei įvertiname smulkiosios motorikos gebėjimus bei atmintį.  Dažniausiai vertiname papildomai po WISC testo atlikimo.

4.Mokyklinio amžiaus vaikų ASEBA klausimynai (CBCL 6/18, TRF 6/18, YSR 11/18)

Šia metodika įvertiname vaikų (6-18 m.) elgesio ir emocijų sunkumus. Vertinimą sudaro klausimynai tėvams, mokytojams ir vaikui (nuo 11 iki 18 metų).

5.CBCL 1½-5 (Vaiko elgesio aprašas)

Metodika skirta Vaikų (1½-5 m.) ) elgesio ir emocinių sunkumų įvertinimui. Vertinimą sudaro klausimynai tėvams bei mokytojams. 

6.SDQ (Galių ir sunkumų klausimynas)

Vaikų (7-16 m.) emocinių simptomų, elgesio problemų, hiperaktyvumo, santykių su bendraamžiais problemų ir socialumo atranka. Yra tėvų, mokytojų ir vaikų versijos.

7.NEO- PI-R (Taisytas NEO-PI-R asmenybės inventorius)

Penkių didžiųjų asmenybės bruožų tyrimas, išsamaus (NEO PI-R) arba bendro (NEO-FFI) vaizdo apie vertinamo asmens asmenybę susidarymas bei prielaidų apie jo funkcionavimą plačiame situacijų spektre kėlimas. Šia metodika yra įvertinami visi didieji asmenybės faktoriai (sritys) – Neurotiškumas, Ekstravertiškumas, Atvirumas, Sutarumas, Sąmoningumas bei jų bruožai – viso net 30 asmenybės bruožų. Naudojantis šiuo vertinimo instrumentu vertiname nuo 16 metų amžiaus jaunuolius, dažniausiai planuojant karjerą, norint geriau pažinti save. Remiantis gautais vertinimų rezultatais, pateikiamos išvados ir rekomendacijos mokiniui bei tėvams (globėjams). 

Vertinimą sudaro: 1. įvadinis pokalbis – konsultacija (1 val.); 2. klausimyno užpildymas (1 val.), 3. duomenų suvedimas į sistemą (0,5 val.) bei 4. išsami konsultacija – rezultatų interpretavimas, kuris trunka nemažiau 1,5 valandos.   

8.Mokyklinės brandos įvertinimas metodika VBMĮ-2

Tai patobulinta Vaiko brandumo mokyklai įvertinimo metodika (VBMĮ-2). 5 m. amžiaus vaikų pažintinių gebėjimų, socialinių emocinių funkcijų bei vaiko elgesio ypatumų vertinimas su tikslu padėti tėvams apsispręsti dėl vaiko brandumo lankyti priešmokyklinę grupę anksčiau nei jam atitinkamais kalendoriniais metais sueis šeši metai. 

Vertinimo tvarka:  1. Pirminis pokalbis su vaiku ir jo tėvais (globėjais) (30 min.); 2. Vaiko įvertinimas Vaiko brandumo mokyklai (VBMĮ-2) metodika (45 min.); 3. Tyrimo duomenų skaičiavimas, analizė, išvados ir rekomendacijų apie vaiko brandumą rengimas (2 val.); 4. Remiantis gautais rezultatais, pateikiamos išvados ir rekomendacijos tėvams. Tėvai (globėjai) supažindinami su rezultatais – individuali konsultacija (1 val.). 

Kodėl atvykote į PPT (Pedagoginę psichologinę tarnybą) ?

• Gal kažkas patarė?
• Gal vaikas nekalba?
• Gal mokytojai pastebi, kad blogai sekasi mokytis?
• Gal Jūs patys matote, kad vaikas daug dirba, o įvertinimai vis tiek žemi?

Atvykote į įstaigą, kuri gali Jums padėti

Pedagoginė psichologinė tarnyba – konsultacinė įstaiga, kurioje kiekvienas laukiamas, bus išgirstas ir suprastas.

Tarnybos specialistės dirba komandiniu būdu, o tai reiškia, kad Jūsų vaiko sveikatos būklę, žinias, įgūdžius, gebėjimus vertins specialistės:

• Psichologė,
• Logopedė,
• Specialioji pedagogė,
• Socialinė pedagogė.

Psichologė įvertina vaiko pažintinių gebėjimų stipriąsias ir silpnąsias puses. Vertinami vaiko dėmesio, suvokimo, atminties, mąstymo bei jų tarpusavio ryšių ypatumai. Taip pat vertinama vaiko emocijų ir elgesio sunkumai bei jų įtaka mokymosi rezultatams. Vaiko gebėjimai vertinami WISC-III(LT) bei kitais psichologiniais metodais. Psichologinio vertinimo rezultatai naudojami nustatant mokymosi sunkumų priežastis bei siūlant jų įveikimo būdus.

Logopedė pirmiausia tėvų klausia apie vaiko vystymosi raidą (gimimą, persirgtas ligas, kaip vystėsi stambioji, smulkioji motorika, kada pradėjo tarti pirmuosius garsus, žodžius, ar vaikas gerai girdi, mato). Po pokalbio su tėvais pagal kalbos tyrimo metodiką vertina vaiko kalbą (mokyklinio amžiaus vaikų prašoma atlikti rašymo ir skaitymo užduotis), nustato galimus kalbos ir kalbėjimo sutrikimus. 

Specialioji pedagogė įvertina ikimokyklinio amžiaus vaiko raidą naudodamasi DISC vaikų raidos vertinimo metodiką. Mokyklinio amžiaus vaikų vertinamos bendrosios žinios, taip pat prašoma atlikti skaitymo, rašymo, matematikos užduotis. Taip sužinomos stipriosios vaiko mokymosi pusės. Taip pat labai svarbu nustatyti nesuprastas, neįtvirtintas mokomosios medžiagos dalis. Vertinimo pabaigoje nustatoma, ar vaiko žinios, mokėjimai, įgūdžiai atitinka Bendrojo išsilavinimo standartus. Esant reikalui, rekomenduoja pritaikyti ar individualizuoti Bendrąsias programas.

Socialinė pedagogė pagrindinis veiklos tikslas – vaiko gerovė, saugumas siekiant pozityvios integracijos ir socializacijos visuomenėje, skatinant visavertę asmenybės raišką, pilietinę brandą.

Vertinimo rezultatų apibendrinimas

Kiekviena specialistė su vertinimo medžiaga ir rezultatais supažindina vaiką atlydėjusius artimuosius, mokytojus ar specialistus.

• Pataria kaip toliau ugdyti vaiką. Esant poreikiui siūloma keisti ugdymo programą (ją pritaikyti ar individualizuoti).
• Diskutuojama dėl vieningos nuomonės.

Į tėvų (globėjų) norus ir lūkesčius visada įsiklausoma ir atsižvelgiama.

• Tarnybos specialistės analizuoja atliktų vertinimų medžiagą, tariasi dėl galutinės išvados, efektyviausios pagalbos vaikui būdų.

Vaikas taip pat skatinamas dalyvauti pokalbyje apie jam iškylančias mokymosi ar elgesio problemas.

Mums labai svarbi vaiko nuomonė apie tai, kas ir kodėl jam trukdo siekti geresnių rezultatų, ką ir kaip visi turėtume daryti, kad ateityje problemų mažėtų ar visai neliktų.

Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistės teikia individualias konsultacijas

Psichologė konsultuoja tėvus ir vaikus, turinčius psichologinių problemų: bendravimo, tarpusavio santykių, asmenybės, ugdymo(si) bei profesijos pasirinkimo klausimais.

Logopedė konsultuoja tėvus, vaikus kalbėjimo ir kalbos sutrikimų šalinimo klausimais.

Specialioji pedagogė pataria kaip padėti vaikui „įveikti“ ar „apeiti“ mokymosi sunkumus, kaip keisti Bendrąsias programas, kad mokiniui jos būtų prieinamos.

Socialinė pedagogė konsultuoja socialinės pedagoginės pagalbos teikimo, Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo ir Kompleksinės pagalbos šeimoms, auginančioms vaikus nuo gimimo iki privalomojo mokymo pradžios klausimais.

Be tėvų sutikimo, vertinimo, konsultacijų metu surinkta informacija, niekam neperduodama

Užsiregistravus konsultacijai ar pilnam vaiko pedagoginiam – psichologiniam vertinimui, prašytume pateikti:

• Medikų pažymą apie vaiko sveikatą (forma Nr. 027/a);
• Neįgalumo lygio pažymą;
• Vaiko gerovės komisijos pažymą (lankantiems ugdymo įstaigą);
• Lietuvių k., matematikos darbų sąsiuvinius, piešinius.

Visos paslaugos Kauno rajono gyventojams nemokamos.