2026 m. sausio 22 d., įvyko Kauno rajono pedagoginės psichologinės tarnybos ir ugdymo įstaigų psichologų metodinė diena. Kaip ir visuomet, šį susitikimą lydėjo šilta, geranoriška, palaikanti ir kolegiška atmosfera, tapusi jaukia profesine erdve bendrystei, refleksijai ir prasmingiems dialogams. Atrodė, kad net ir šaltos žiemos metu čia buvo kuriama vidinė šiluma – per atvirą dalijimąsi, įsiklausymą ir tarpusavio palaikymą.
Renginį moderavo ir koleges bendram darbui telkė Renata Stonienė, Kauno rajono pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė, metodinio būrelio pirmininkė. Kuriama saugi, pasitikėjimu grįsta aplinka leido psichologėms drąsiai kalbėti apie profesinius iššūkius, ieškoti aiškumo ir atramos kolegiškame rate.
Šį kartą metodinė diena vyko nuotoliniu formatu ir buvo tikrai labai intensyvi – sudaryta iš dviejų dalių. Pirmojoje – intervizijų dalyje – susitikimas prasidėjo savotišku „apšilimu“: buvo skirta laiko pasirūpinti savimi, įsivardinti savo emocinę būseną, nusiteikti darbui. Šis pradinis sustojimas padėjo sukurti saugų, jaukų foną tolimesnėms diskusijoms, tarsi šiltą užuovėją žiemos fone.
Vieną iš intervizuojamų atvejų pristatė jauna, tačiau jau aktyvi ir pakankamai brandi specialistė Aistė Petrevičė, dirbanti Kauno rajono Neveronių lopšelyje-darželyje ir Kauno rajono Raudondvario gimnazijoje. Pristatytas atvejis sulaukė gilių įžvalgų, jautraus kolegiško palaikymo ir prasmingų profesinių refleksijų. Taip pat buvo aptarti ir kiti aktualūs darbiniai klausimai, išlaikant pagarbų, palaikantį ir bendradarbiaujantį toną.
Po pietų pertraukos vyko paskaita, į kurią prisijungė ne tik psichologai, bet ir Kauno rajono socialiniai pedagogai, dar kartą pabrėžiant temos aktualumą visai švietimo pagalbos bendruomenei. Paskaitą skaitė klinikinės toksikologijos gydytojas Haris Jakavičius – Respublikinio priklausomybių ligų centro, Vilniaus filialo, ambulatorinio skyriaus vedėjas, taip pat dirbantis priklausomybių ligų priimamajame. Ši patirtis leido paskaitą papildyti gyvais, realiais klinikiniais pavyzdžiais, suteikusiais temai konkretumo ir autentiškumo.
Tema – „Psichoaktyvios medžiagos: ar verta?“ – buvo pristatyta tikrai išsamiai, labai intensyviai ir profesionaliai. Paskaita prikaustė dalyvių dėmesį ir leido ne tik pagilinti bei praplėsti turimas žinias, bet ir užduoti klausimus praktikui profesionalu. Tai ypač sustiprino paskaitos vertę ir jos pritaikomumą kasdieniame darbe su vaikais ir paaugliais – suteikė daugiau aiškumo ir orientyrų šiandieniniame, ne visuomet lengvai prognozuojamame kontekste.
Nuoširdžiai dėkojame Kauno rajono Švietimo centrui už sudarytas galimybes šiam profesiškai vertingam susitikimui įvykti. Švietimo centro rūpestis lektoriaus honoraru leido pakviesti aukšto lygio profesionalą ir sudarė sąlygas prasmingam žinių gilinimui, psichologų bei švietimo pagalbos specialistų profesiniam augimui ir bendruomenės stiprinimui. Net ir žiemos metu tokie susitikimai tampa svarbia šviesos ir palaikymo stotele profesiniame kelyje.
