NEIŠSEMIAMOS GALIMYBĖS MOKYTIS – SMEGENŲ NEUROPLASTIŠKUMAS

NEIŠSEMIAMOS GALIMYBĖS MOKYTIS – SMEGENŲ NEUROPLASTIŠKUMAS

Psichologo informacija tėvams ir pedagogams

Labai seniai pradėjau domėtis mokslo pasiekimais smegenų tyrinėjimo srityje. Mane žavi, kaip nuostabiai mes esame sukurti ir dar kiek daug lobių žmonija neatrado, kiek dar daug galimybių turime. 

Mūsų smegenyse apie 100 milijardų neuronų – tai daugiau, negu yra žvaigždžių mūsų galaktikoje. Kiekviena ląstelė gali turėti 200 000 sinapsių – jungčių su kitais neuronais. Todėl smegenys turi didžiulius resursus ir galėtų saugoti prisiminimus, manoma, kad net – 3 mln. metų.     

Stebuklingi proto medžiai. Mokslininkai taip vadina nervines ląsteles  –  todėl, kad nervinės ląstelės panašios į medžius. Minčių elektriniai impulsai tarp neuronų yra perduodami per sinapses. Tai – tam tikra  zona tarp neuronų. Vidutiniškai vienas žmogaus smegenų neuronas turi iki 10 000 sinapsių arba kontaktų su kitais neuronais. Tarpas tarp sinapsių – tai nedidelė erdvė, kurią turi įveikti nervinis impulsas. Kada mes mokomės, mes keičiame savo smegenų sistemą ir jų darbą. Taip kuriame naujus neuronų kelius naujiems minčių elektriniams impulsams. Elektrinis impulsas – signalas turi „peršokti“ per sinapsių tarpą, kad galėtų sukurti naują ryšį su kitomis nervinėmis ląstelėmis. Šį darbą sunkiausiai yra padaryti pirmą kartą, bet paskui – mokymosi eigoje, kai signalas vėl ir vėl tai daro, kai kartojame, tai ryšys su nauja nervine ląstele darosi vis stipresnis ir platesnis. Auga naujų sinapsių ir ryšių tarp neuronų skaičius. Susikuria nauji neuronų mikrotinklai į kuriuos ir įrašomos naujos žinios: įsitikinimai, pomėgiai, elgesio modeliai. Štai šitaip mes kažko išmokstame. Šią smegenų savybę ir vadiname neuroplastiškumu. Neuronų mikrotinklų skaičius smegenyse, o ne smegenų tūris ar masė, turi įtakos mūsų intelektui. Taip pat reikia paminėti, kad ankstyvoje vaikystėje, kai vyksta pats aktyviausias mokymosi procesas, kūdikiams yra reikalinga kuo turtingesnė aplinka, bei parama, kuri padeda jam vystytis ir mokytis. 

Neuroplastiškumas – tai nuostabiausias revoliucinis XX amžiaus mokslininkų atradimas. Tai yra nervų sistemos savybė keistis, augti ir formuoti naujas jungtis dėl naujai įgyjamos  patirties. Būtent dėl šios savybės mes galime mokytis bei prisiminti, o be to ir atsigauti po smegenų pažeidimų. Anksčiau buvo manoma, kad nervinės ląstelės neatsistato. 1998 metais grupė amerikiečių mokslininkų įrodė, kad neurogenezė vyksta ne tik iki 13-14 metų, tačiau visą mūsų gyvenimą. Suaugusiems žmonėms taip pat susikuria naujos nervinės ląstelės. Šie mokslininkai įrodė, kad vyresniems žmonėms protinės savybės silpsta ne todėl, kad miršta nervinės ląstelės, bet, kad išsenka dendritai, – nervinių ląstelių ataugos, per kuriuos nuo neurono į neuroną  eina nerviniai impulsai. Jeigu mes pastoviai nestimuliuojame dendritų, tai jie – atrofuojasi. Dendritai, neuronų ataugos, praranda gebėjimą praleisti nervinius impulsus, taip, tarsi mūsų raumenys, kurių mes nemankštiname. 

 Vienodi, monotoniški kasdieniai veiksmai, apie kuriuos per daug negalvojame,  suformuoja šablonišką elgesį,  tai – mūsų įpročiai. Tuo metų naudojami ir įtvirtinami tie patys neuronų ryšiai ir tinklai. Taip mes suformuojame savo „autopilotinį“ elgesį, tačiau tuo metu kenčia mūsų mąstymo lankstumas. Neuroplastiškumas yra smegenų „raumenų stiprinimo“ dalis; ką mes darome dažnai, tame mes tampame stipresni ir geriau mums sekasi. Tenka pripažinti, smegenų neuroplastiškumas turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Vienas iš trūkumų: prarandame nenaudojamus dalykus/informaciją (puikiai žinote, kaip užsimiršta nenaudojama užsienio kalba, kurią kažkada mokėtės, bet neturėjote galimybės praktikuoti. Smegenyse nyksta viskas, kas nenaudojama, taip trinama nereikalinga informacija.

 Taigi, fizinis pagrindas toks, vėl ir vėl besikartojanti mintis ar veiksmas, didina savo galią. Ilgainiui tai pereina į automatizmą, tampa mūsų dalimi; taigi – mes tampame tuo, ką mes darome. 

Tikriausiai svarbiausias neuroplastiškumo privalumas yra tas, kad žmogus gali mokytis visą gyvenimą, gali keistis visą gyvenimą, tobulinti save. Mūsų smegenys sudaro tokias stulbinančias galimybes, kurių dėka vyksta transformacijos galinčios įveikti fizines bei psichines žmogaus ligas ir netgi kai kuriais atvejais negalias. 

Mūsų smegenys trokšta būti mankštinamos. Būtina kiekvieną dieną keisti rutiną, įprastinį elgesį į naują, kuris nėra mums įprastas. Jis turėtų paliesti keletą pojūčių organų: atlikti įprastus veiksmus neįprastu būdu, spręsti naujas užduotis, atlikti senas užduotis nauju būdu, stengtis visada atsitraukti nuo veiksmų atliekamų „autopilotu“, įprastomis veikimo schemomis. Taigi, įpročiai silpnina smegenų gebėjimus. Kad galėtumėte dirbti produktyviai, mums reikia naujų įspūdžių, naujų užduočių, naujos informacijos. Trumpiau sakant, kasdien mums reikia permainų. 

Iki 1998 metų buvo laikoma, kad dendritų augimas vyksta tik ankstyvoje vaikystėje, tačiau tyrimai parodė, kad ir suaugusiems žmonėms neuronai sugeba išauginti dendritus, kad galėtų pakeisti senus, sunykusius. Įrodyta, kad neuronų tinklai sugeba keistis visą gyvenimą. Mūsų smegenys turi didžiulius  neuroplastiškumo resursus ir gali pastoviai keisti savo struktūrą. Žinoma, kad mūsų smegenys yra sudarytos iš embrioninės medžiagos, tai reiškia, kad iš tos pačios, iš kurios formuojasi embrionas. Todėl jos visada gali formuotis, mokytis, kurti naują ir kitokią ateitį. Smegenys – yra pats save kuriantis organas. Smegenys geba paprasta mintimi, įsivaizdavimu, vizualizacija keisti savo struktūrą bei pilkosios medžiagos funkcijas. Mokslininkai įsitikino, kad tai gali vykti netgi be jokių išorinių poveikių. Jos gali keistis įtakojamos mūsų minčių, kuriomis pripildytas mūsų protas. Mes savo mintimis galime keisti savo smegenų struktūrą. Mūsų smegenys taip sukurtos, kad pastoviai galėtų mokytis ir pastoviai keistis. Visa tai, ką aukščiau rašėme apie smegenis, veda prie to, kad realūs tikslų pasiekimai reikalauja mūsų smegenų fundamentalaus darbo – įveikti savo genetinę programą ir ankstesnį auklėjimą, mokymą su daugybe išmokytų įsitikinimų, nuostatų, automatinių veiksmų. Jūs ne šiaip sau turite laisvai svaičioti, mąstyti savo vaizduotėje, užbaigiat naujametine mintimi: „Viskas, nuo dabar nebegeriu“, ar „Nuo pirmadienio sportuosiu“.  Jūs turite permokyti savo smegenis taip, kad susikurtų nauji neuronų tinklai, nauja smegenų struktūra – tinklas. Neuronai veikia taip: tie, kurie yra šalia, jie ir susijungia.  Naujos neuronų struktūros jūsų smegenyse turi sukurti visiškai naujus tinklus, „blokus – schemas“, kurie yra pritaikyti išspręsti jūsų naujas išsikeltas užduotis, naujus tikslus.  

„Mūsų užduotis – permesti tiltą per prarają, kuri skiria jus nuo jūsų trokštamų tikslų“ /Erlas Naitingeilas/.

Metaforiškai šį procesą galime iliustruoti pavyzdžiu. Įsivaizduokite, kad jūsų smegenys su savo ribotais įsitikinimais – tai stiklinė su drumstu vandeniu. Jeigu jūs iš karto išpiltumėte drumstą vandenį, išplautumėte stiklinę ir pasipiltumėte švaraus vandens, tai būtų didelis šokas jūsų visam organizmui. Bet jeigu pastatysite stiklinę ir pamažu leisite maža srove švarų vandenį, jūs palaipsniui pakeisite visą vandenį stiklinėje švariu. Lygiai taip pat mokant smegenis naujai mąstyti, nėra jokio pagrindo „ištrinti“ iš karto visas senas mintis. Reikia palaipsniui „pripildyti“ savo pasąmonę naujais pozityviais patyrimais, įpročiais ir savybėmis, kurios generuos naujus efektyvius sprendimus, atvedančius jus į tikslą, norimą rezultatą. 

Jeigu norite išlaikyti aukštą smegenų darbingumą, kaip ir kūnui, būtina smegenų mankšta. Neurobiologijos profesorius Lorencas Kancas (JAV) sukūrė visą kompleksą pratimų smegenims – neurobiotiką, kuri leidžia jums palaikyti gerą protinę formą. Šie pratimai būtinai apjungia visas penkias pojūčių sistemas – neįprastais būdais ir įvairiomis kombinacijomis. Tai padeda sukurti smegenyse naujus neuronų ryšius. Smegenys tokiu būdu ima gaminti neurotropiną. Tai medžiaga, kuri pagerina naujų neuronų augimą ir ryšių tarp jų sukūrimą. Mūsų užduotis – kiekvieną dieną keisti įpročius ir šabloninius veiksmus į naujus – mums neįprastus ir dar nebandytus.   Neurobiotikos tikslas – stimuliuoti smegenis. Užsiimant neurobiotika reikia daryti taip, kad darant įprastus veiksmus nauju būdu,  būtų paliesti visi pojūčių organai, visos sistemos. Pavyzdžiui: atsikėlę ryte prauskitės duše užsimerkę, valykitės dantis kita ranka; apsirenkite nematydami rūbų; vykite į darbą nauju maršrutu; apsipirkite neįrastoje vietoje ir taip toliau. Tai – tarsi patrauklus žaidimas. Neurobiotika yra naudinga absoliučiai visiems. Vaikams ji padeda geriau koncentruotis ir įsisavinti naujas žinias, o suaugusiems – palaikyti savo smegenų puikią formą, išvengti atminties silpnėjimo. Pagrindinis neurobiotikos principas lavinant smegenis – pastoviai keisti įprastus veiksmus neįprastais ir įprastas užduotis atlikti neįprastu būdu. Tikėkite, kad smegenys jums tikrai atsilygins puikiu darbingumu. 

Taigi, mes galime savo smegenis išmokyti naujai mąstyti. tai vyks tuomet, kai pradėsime keisti savo automatinį elgesį, savo įprastus užsisenėjusius įsitikinimus. Kai pajusite, kad jūs keičiatės patys savo viduje, suprasite, kad keičiantis jums – keičiasi viskas jūsų aplinkoje. Taip gimsta jumyse  ir nuvilnija galinga pokyčių banga. Štai taip sukuriama nauja mąstymo matrica, kuri veda mus į permainas. Tik keisdami savo sąmonę – mes keičiame save, tuo pačiu mes keičiame ir Pasaulį, kuriame patys gyvename. 

Atminkite: išorinė sėkmė visada yra vidinės sėkmės padarinys. 

Parengė psichologė Renata Stonienė

Susiję įrašai